it

1 ìt adv., ýt, ỹt ž.; M lyg, tartum, kaip, kaip ir: Blaškos it dantį geliamas J.Jabl. Šneka it kiaulė su žąsimi J.Jabl(M.Valanč). Mirė žmonės, it lapas rudenį krito J.Jabl. Džiaugas it žirgą gavęs LMD. Prarijo it šuo muilą Skd. Išdūlinęs laukan it musę kandęs BsMtI33. Pasirodė, ir tiek, it jaunas mėnuo Sim. Raitosi ýt kirminas, ant laužo kepinamas Sr. Nesiblaškyk ýt gyvolis Sr. Paklaikęs valkiojasi per kiemus, ýt būtų ko valgyti neturįs Sr. It kalės: kito nėko nežino, tik loti KlvrŽ. Ỹt beprotis tas žmogus J. Tavo arklys ỹt mano, t. y. toks pats J. Stebėjos ìt katė, žvirblį iš nagų išleidusi Š. It žiurkės tvoromis išvaikščiojo VP19. Girės vienu lieknu it jūra niūksojo S.Dauk. Pušynai it nendrynai S.Dauk. ^ Lauka it saulės užtekančios S.Dauk. Pritiko it šuniui votegas VP39. Paliko it grobą pūtęs S.Dauk. Ko tykai it suopis lašo?! S.Dauk. Plepa it girts, mietus graibydams S.Dauk. Taisos it meška riešutauti S.Dauk. Nuilso it šuo, varlę ginęs S.Dauk. Taisos it į mugę važiuosiąs S.Dauk. Bijos it velnias perkūno S.Dauk. Klyka it klykis priš lytų S.Dauk.